Projektai turi:
- skatinti miestiečių pažinimą ir supratimą apie aplinkosaugos problemas;
- ugdyti aktyvius, atsakingus gyventojus ir bendruomenes, prisidedančius prie miesto ekologinės sveikatos
- skleisti žinias ir iniciatyvas, kurios keičia miesto gyvenimo kokybę ir skatina partnerystę aplinkosaugos srityje.
Teikti gali teikti pelno nesiekiantis juridinis asmuo (nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, viešosios ir biudžetinės įstaigos).
Viena organizacija gali pateikti tik vieną paraišką.
Projektai turi būti įgyvendinami per 2026 metus (galutinę ataskaitą reikia pateikti iki gruodžio 10 d.)
Projektai vertinami pagal keletą pagrindinių kriterijų, atsižvelgiant į jų aktualumą aplinkosaugos kontekste ir atitikimą paskelbtai metų temai. Vertinama, ar projekto tikslai, uždaviniai ir veiklos yra aiškūs, pagrįsti ir realūs, taip pat kokią naudą projektas duoda visuomenei – švietimo, sąmoningumo, bendruomenės aplinkosauginio sąmoningumo srityje. Svarbu projekto komandos kompetencija ir patirtis, gebėjimas bendradarbiauti su kitomis organizacijomis bei bendruomenėmis ir efektyviai pasiekti numatytą auditoriją. Taip pat vertinamas lėšų panaudojimo racionalumas, papildomų finansavimo šaltinių bei savanorių įtraukimas ir projekto išliekamoji vertė – ar rezultatai bus naudingi ir po projekto pabaigos.
Papildomi balai skiriami už bendradarbiavimą su keliais skirtingų sričių partneriais, inovatyvios iniciatyvos pritaikomos plačiau, renginių organizavimą pagal Darnių renginių rekomendacijas bei skatinami pirmą kartą programoje dalyvaujantys pareiškėjai.
Finansavimas
Prašoma finansavimo suma negali viršyti 5000 Eur. Išlaidos turi būti pagrįstos, susijusios su aplinkosaugos priemonėmis. Finansuojamos tik dokumentais (sąskaitomis, čekiais ir pan.) pagrįstos projekto išlaidos prekėms ir paslaugoms, autorinių sutarčių honorarai, kitos išlaidos. Nefinansuojamas darbo užmokestis, tačiau galima nusimatyti iki 10 proc. projekto valdymui.
Išlaidos finansuojamos pateikus mokėjimo prašymą (nebūtina laukti ataskaitinio laikotarpio pabaigos).
Sausio 16 d. 12 val. ir sausio 20 d. 16 val. vyks nuotolinės konsultacijos dėl projekto pateikimo. Kviečiame dalyvauti.
Šių metų temos:
1. Nematomos taršos: oras ir triukšmas
Temos įvadas: Oro ir triukšmo tarša yra vieni svarbiausių miesto aplinkos kokybės veiksnių. Nors jie nematomi, jų poveikis žmogaus sveikatai, gyvenimo kokybei ir biologinei įvairovei yra reikšmingas. Transporto srautai, urbanistinė plėtra ir kasdienė miesto veikla lemia padidėjusią taršą, kuri ypač veikia vaikus, senjorus ir jautrias visuomenės grupes.
Ši tema skatina tyrinėti miesto aplinką, matuoti oro ir triukšmo lygį, suprasti jų poveikį ir ieškoti sprendimų, kaip miestas gali tapti švaresnis, tylesnis ir sveikesnis visiems gyventojams.
Galimos priemonės ir projektų kryptys
- Mokyklų, bendruomenių mikro-matuokliai – oro ir triukšmo matavimai prie ugdymo įstaigų, duomenų analizė.
- Veiklos, renginiai, akcijos bandomojoje švaraus oro gatvėje (Vėtrungių g.) – stebėjimai, eksperimentai, gyventojų apklausos, dienos be automobilio, pėsčiųjų paradai, diskusijos ir pan. (GreenMe5.vilnius.lt projekto kontekstas),
- Medžių ir želdynų tyrimai – kaip augalai mažina taršą ir triukšmą.
- Miesto garsovaizdžio (soundscape) žemėlapiai – garsų fiksavimas, analizė ir kūrybinė interpretacija.
- Švaraus oro dienos minėjimas, dienos be triukšmo renginiai ir pan.
- Oro ir triukšmo taršos konferencijos, seminarai, mokymai bendruomenėms ir pedagogams.
- Jūsų sugalvotos idėjos.
2. Biologinė įvairovė mieste: pažinti, saugoti, atkurti
Temos įvadas: Miestas – ne tik žmonių, bet ir daugybės gyvų organizmų namai. Parkai, kiemai, pievos, upių slėniai sudaro sudėtingą miesto ekosistemą, kurios būklė šiandien sparčiai blogėja. Pasaulyje nyksta daugiau nei 1 mln. rūšių, o Europos Sąjunga pradėjo Gamtos atkūrimo direktyvos įgyvendinimą. Miestai tampa svarbi erdvė biologinei įvairovei išsaugoti ir atkurti.
Ypatingas dėmesys – kova su invazinėmis rūšimis. Invazinės rūšys yra viena iš penkių didžiausių grėsmių biologinei įvairovei pasaulyje. Vilniuje sparčiai plinta Sosnovskio barščiai, ispaniniai šliužai, Kanadinės ir Didžiosios rykštenės, vienmetės šiušelės ir kt. Vilniaus miesto savivaldybė yra parengusi planus, kaip kovoti su Sosnovskio barščiais, ispaniniai šliužais, Kanadinėmis ir Didžiosiomis rykštenėmis. Tačiau be piliečių įsitraukimo kova gali ir neduoti rezultatų.
Galimos priemonės ir projektų kryptys
- Švietimas apie invazines rūšis ir jų atpažinimą.
- Invazinių rūšių naikinimo talkos.
- Piliečių mokslo projektai – invazinių rūšių fiksavimas ir žemėlapių kūrimas.
- Daugiabučių, mokyklų, darželių teritorijų pavertimas biologinės įvairovės mini oazėmis.
- Rūšių pažinimo projektai, stebėjimai.
- Edukacinės talkos ir gamtosaugos akcijos.
- Miesto gyvybės koridorių (parkų, upių, želdynų) tyrimai.
- Jūsų sugalvotos idėjos.
3. Miestas miške ir miškas mieste
Vilnius – miškų miestas. Miškai užima apie 34 tūkst. ha, t. y. trečdalį sostinės teritorijos. Miesto miškai, parkai ir želdynai yra neatsiejama miesto ekosistemos dalis – jie valo orą, reguliuoja mikroklimatą, saugo biologinę įvairovę ir kuria erdves poilsiui bei sveikatai.
Ši tema kviečia pažinti miesto miškus ne tik kaip laisvalaikio vietas, bet ir kaip sudėtingas, gyvas ekosistemas, kurioms reikalinga apsauga, priežiūra ir atsakingas naudojimas.
- Galimos priemonės ir projektų kryptys
- Miesto miškų ekosistemų pažinimas: medžiai, gyvūnija, dirvožemis, mikroklimatas.
- Bendruomenių iniciatyvos, stiprinančios ryšį su miesto miškais: vietos miškų pažinimas, rūpinimasis.
- Miškas kaip mokymosi erdvė. Edukacijos, pamokos ir patyriminės veiklos miesto miškuose.
- Miesto miškų istorijų, patirčių ir pažinimo sklaida bendruomenėms kūrybinėmis ir informacinėmis formomis.
- Jūsų sugalvotos idėjos.
4. Miestas prie upės – upių ir vandenų apsauga
Vilnius yra miestas prie Neries ir Vilnelės – gyvų upių, kurios yra svarbios biologinės įvairovės ir miesto ekologinės sveikatos dalis. Jų pakrantėse ir slėniuose aptinkamos retos bei saugomos rūšys, o upės veikia kaip natūralūs gyvybės koridoriai mieste.
Miesto iniciatyva „Neris atgimsta“ siekia atkurti ryšį su upe, tačiau tikras atgimimas įmanomas tik per aplinkosauginį pažinimą, tyrimus ir gyventojų įsitraukimą – saugant upes kaip gyvas miesto ekosistemas.
Galimos priemonės ir projektų kryptys
- Pažintiniai žygiai palei upes ir upėje, tyrinėjant buveines ir istoriją.
- Vandens kokybės stebėjimai (temperatūra, skaidrumas, pH).
- Upė kaip atvira klasė – integruotos pamokos gamtoje.
- Praktinės talkos, skirtos pakrančių švarinimui, plastiko ir atliekų surinkimui bei invazinių augalų šalinimui, ypač siejant su World Cleanup Day.
- Jūsų sugalvotos idėjos.
5. Bendruomenės gamtos ekspertai
Temos įvadas. Ši tema skatina miestiečius tapti mėgėjais aplinkosaugos srityje – žmonėmis, kurie nors kiek išmano ekologiją, supranta biologinės įvairovės ir taršos problematiką bei gali perduoti šias žinias savo bendruomenėms. Tai ne tik asmeninis mokymasis, bet ir socialinis atsakingumas – kiekvienas dalyvis tampa gyvu tiltu tarp mokslo ir bendruomenės, padeda skleisti patikimą informaciją, įtraukti kitus ir skatinti konkrečius veiksmus aplinkos gerinimui.
Skatinamas ne tik asmeninis mokymasis, bet ir praktiniai, pamatuojami rezultatai – pvz., organizuojamos edukacinės veiklos, bendruomenės iniciatyvos ir pan.
Galimos priemonės ir projektų kryptys
- Mokymų programa – seminarai, kvalifikacijos kėlimas ir praktiniai užsiėmimai apie biologinę įvairovę, taršos šaltinius, tvarius miesto sprendimus ir tas žinias perduoda bendruomenėms.
- Pamokos ir edukacinės veiklos – dalyviai veda pamokas bendruomenėje ar mokyklose, organizuoja pažintinius žygius, gamtos stebėjimus ar želdynų priežiūros užsiėmimus.
- Bendri projektai su aplinkosaugininkais, mokslininkais, ekspertais.
- Žinių konkursai ir viktorinos – gilina ekologines žinias ir motyvuoja skleisti informaciją kitiems.
- Jūsų sugalvotos idėjos.
6. Gyventojų mokslas aplinkosaugai – miestas kaip gyva laboratorija
Šiuolaikinis mokslas vis dažniau kviečia įsitraukti miestiečius. Kiekvienas gali tapti tyrėju, renkančiu duomenis apie aplinką, kurioje gyvena. Moksliniai duomenys šiandien renkami ne tik institucijų – gyventojai tampa svarbiais gamtos stebėtojais ir sprendimų kūrėjais. Renkantis šią temą projektų rengėjai raginami pasigilinti ar duomenys bus naudingi ir kaip juos būtų galima panaudoti aplinkosauginiame švietime.
Galimos priemonės ir projektų kryptys
- Oro, vandens, invazinių rūšių stebėjimo projektai.
- Darbas su skaitmeninėmis platformomis (pvz., iNaturalist).
- Miesto gamtos „duomenų bankų“ kūrimas.
- Bendruomenių įtraukimas į realius tyrimus.
- Jūsų sugalvotos idėjos.
Aplinkosauginio švietimo nuostatai su visais priedais
Reglamentuojantys teisės aktai:
Visuomenės aplinkosauginio švietimo projektų rėmimo nuostatai: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/ef2b04c0b0d211f092fda1fd0c194cc5
Norėdami pildyti spauskite apačioje.